Pavasaris – sėjos metas. Vaikai susipažinę su pasaka “Pupa” patys sumanė pasėti pupą. Jie nekantrūs, nenori laukti kol pupa užaugs todėl ieškojo alternatyvų. Kadangi jie kūrybingi, iniciatyvūs, atkaklūs, išradingi, pasitelkę inovatyvius metodus bei inžinerines, matematines ir gamtos žinias išeitį surado. Ir iš konusų bandė užauginti pupą iki lubų. Visi dirbo bendradarbiaudami komandoje po du, jungdami atskirus elementus į vieną visumą, ” vykdydami operaciją stiebas”. Vaikai skaičiavo sujungtus elementus. Kaip pupos stiebas ištįso, kad ji galėtų augti ir maitintis, vaikai spalvino ir klijavo lapus. Pupa nusidriekė per grupę, tuomet ieškojo būdų, kaip galėtų išmatuoti jos ilgį (aukštį). Buvo pasiūlyta matuoti lazda, siūlu, plastilinu, virvute. Sąlyginiu matu pasirinkome – pėdutę ir vaikų ūgį. Vaikai sumanė patyrinėti ir pupos stiebą, kas matė tamsą, kas vabaliukus, o kas ir pabaisas. Pupos stiebas vaikams tarnavo ir kaip fizinio aktyvumo priemonė – išbandė įvairius judėjimo variantus. Kaip pupa buvo išnaudota vaikų kūrybinei saviraiškai atsiskleisti, nutarėme ją pakelti iki lubų. Mums kaip ir seneliams pupa triokšt ir nulūžo. Aiškinomės, kodėl taip įvyko? Pagrindinę priežastį vaikai nurodė – netvirtai sujungėme.
