ietaus lašai krentantys iš to paties dangaus ritasi stogais, namų langų stiklais, skėčiais, lapais, o trapūs “lietaus vaikai” eina per balas savo džiaugsmui… 
Vienas pakelia veidą į dangų ir mėgaujasi kiekvienu lietaus lašeliu.
Nuo kito vaikelio plaukų varva kutenančios vandens srovelės…
Jie abu juokiasi ištiesdami delnus lietui ir niūniuoja mėgiamos melodijos motyvą…
Jie abu unikalūs ir jaučiasi laimingi, nors gal ir niekada nepatyrė džiaugsmo bendraujant su kitu žmogumi 
Būkime atviri, supratingi ir palaikantys 
Minint pasaulinę autizmo dieną
